APB FREJERLAW - Straipsniai/publikacijos

Kaip parduoti turtą, jei bendrasavininkas nesutinka – pinklės, į kurias dažnai patenka paveldėtojai ir buvę sutuoktiniai

Wed, 05 Jun 2024 09:15:00 +0000

Dažnai sulaukiu klausimo, - kaip parduoti bendrą turtą, jeigu kitas bendrasavininkas nenori? Ar galiu priversti kitą turto bendrasavininką parduoti bendrą turtą? Deja, bet kito asmens priversti kažką daryti (dovanoti, nuomoti, parduoti) negalima. Tačiau tokios situacijos nėra visiškai be išeities, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Tam yra teisinės priemonės – turto atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, turto priteisimas vienam iš bendrasavininkų, o kitam - kompensuojant pinigais.

Atvejai, kai turtas priklauso keliems bendrasavininkams, dažniausiai būna po palikimo priėmimo arba po santuokos nutraukimo. Nekilnojamasis turtas registruotas keliems bendrasavininkams atitinkamomis dalimis ne retai sukelia problemų tokiu turtu disponuojant. Toks turtas asmenims priklauso bendros nuosavybės teise ir norint tokį turtą remontuoti (renovuoti), nuomoti ar parduoti, būtinas visų bendrasavininkų sutikimas. Tačiau, ką daryti, jeigu tokio sutarimo nėra? Nesutarimo priežasčių gali būti labai įvairių, o ginčus tarp bendrasavininkų gali išspręsti tik teismas.

Tam, kad nereikėtų kitų bendraturčių sutikimų dėl kokių nors veiksmų atlikimo (nuomos, dovanojimo, pardavimo ir pan.), turtas turi priklausyti vienam asmeniui. Tokiu atveju reikia bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo, o tą nustatyti gali tik teismas pagal vieno iš bendrasavininkų ieškinį.

Taigi į teismą kreipiamės ne tam, kad gauti sutikimą kažką daryti (pvz.: priversti parduoti). Kaip minėta to padaryti negalima. Į teismą kreipiamės su ieškiniu, kad atidalinti bendrasavininko dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Galimi du variantai užbaigti bendrą nuosavybę: 1) atidalinti daiktą natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai (t. y. gauti du ar daugiau visiškai atskirus nekilnojamojo turto objektus); 2) atidalinti turto dalį, ją priteisti vienam iš bendrasavininkų, o kitam – atitinkamą kompensaciją pinigais. Antrasis variantas yra gerokai dažnesnis, nes atidalinti butą, namą ar žemės sklypą ne visada yra įmanoma nepakenkiant jo paskirčiai. Kartais atidalinti natūra yra tiesiog neįmanoma, nes butas/namas/sklypas yra tiesiog per mažas ar po atidalinimo neatitiks kitų įstatyme nustatytų reikalavimų. Todėl, kai nėra galimybės iš vieno objekto padaryti kelis objektus, tuomet prašome teismo atidalinti bendraturčio dalį, ją priteisti vienam iš bendrasavininkų, o kitam išmokant piniginę kompensaciją.

Apsisprendus kreiptis į teismą dėl bendro turto atidalinimo, reikia labai gerai įsivertinti, kurioje pusėje jūs norite atsidurti: ar turėti visą turtą ir išmokėti kitam bendrasavininkui kompensaciją (būtina įsivertinti ir įrodyti, kad esate finansiškai pajėgus išmokėti kompensaciją), ar perleisti turtą kitam bendrasavininkui ir iš jo gauti piniginę kompensaciją. Vienu ir kitu atveju rezultatas tas pats – turtas atidalintas kaip vienas objektas ir jis priteisiamas tik vienam iš bendrasavininkų, o kitas bendrasavininkas gauna kompensaciją pinigais. Tokiu būdu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, turtas atitenka viena asmeniui ir su turtu asmuo jau gali daryti ką nori.

Yra galimas variantas susitvarkyti bendrąją dalinę nuosavybę nemokant kompensacijos, jeigu su tuo pačiu bendrasavininku asmuo turi kelis nekilnojamojo turto objektus. Paprastai sakant „apsikeisti turimomis turto dalimis“. Jeigu tarp bendrasavininkų vėlgi nėra sutarimo dėl šio proceso, tokį ginčą sprendžia teismas. Tokiu atveju vis tiek vyksta turto atidalijimo procesas: visų pirma turimo bendraturčių dalys yra atidalinamos iš bendrosios nuosavybės, tuomet įvertinamos, o tuomet priteisiamos – vienam bendrasavininkui vieno turto, kitam bendrasavininkui kito turto dalys. Tokiu būdu abu buvę bendrasavininkai tampa atskirų turto objektų savininkais. Jeigu turimos dalys yra ne vienodos vertės, šiame procese įmanoma ir priemoka, t. y. priteisiama ir turto dalis, ir vertės skirtumas bendrasavininkui, kuris gavo mažesnės vertės turto dalis. Tokiu būdu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė iš karto keliose nekilnojamojo turto objektuose, asmuo su savo asmenine nuosavybe gali elgtis laisvai.

Žinoma įstatymas nedraudžia parduoti savo turimo turto dalies, jeigu esate bendrasavininkas. Tą daryti galima, tik reikia laikytis atitinkamos procedūros, t. y. visų pirma pasiūlyti nupirkti turimą dalį bendrasavininkui (tą padaryti būtina per notarą) už norimą kainą, nes bendrasavininkas turi pirmumo teisę. Jeigu bendrasavininkui per vieną mėnesį neįgyvendina savo pirmumo teisės, tuomet jau bendrasavininkas gali savo dalį parduoti bet kuriam kitam asmeniui, tačiau už tą pačią kainą, kokią siūlė bendrasavininkui. Dažniausiai tokiu atveju pardavimo procesas nėra lengvas, o ir pardavimo kaina gerokai mažesnė už rinkos kainą.

Verta paminėti ir tai, kad tokio pobūdžio bylos dažnai baigiasi taikos sutartimi, t. y. jau vykstant teismo procesui šalys (bendrasavininkai) vis dėl to susitaria dėl bendro turto atidalinimo būdo ir kompensacijos dydžio, nes supranta, kad valdyti nuosavybę bendrai yra ir bus sudėtinga, kai su bendrasavininku yra nesutarimai ir teisminiai ginčai.

Advokatė Agnija Frejerė
Adresas A. Goštauto g. 8-214 kab., Vilnius LT-01108
Tel. +370 7077 108
El. p. agnija@frejerlaw.lt, info@frejerlaw.lt
Tinklapis https://www.advokatefrejere.lt/

Psichinę negalią turinčio asmens artimiesiems tenka klaidžioti po teisinį labirintą – kaip gauti viską išsprendžiantį teismo sprendimą

Fri, 17 May 2024 12:57:00 +0000

Nuoroda į DELFI puslapį

Dažna ir opi problema, su kuria susiduriama, yra psichinę negalią turinčio asmens priežiūra. Giminaičiai, šeimos nariai, prižiūrintys asmenį, kuris turi psichinę negalią dažnai susiduria su tomis pačiomis ir pasikartojančiomis problemomis. Kokiu būdu naudoti tokio asmens priežiūrai jo gaunamą pensiją ar socialines išmokas, jeigu notaras nebesutinka tvirtinti įgaliojimo? Kokiu būdu disponuoti tokio asmens nekilnojamuoju turtu, jeigu tokių sandorių notaras nepatvirtins? Kokiu būdu gauti įvairias paslaugas slaugos namuose, reabilitacijos klinikos, kitose įstaigose, kad jos būtų tinkamai valstybės kompensuojamos?

Asmenys ieškodami atsakymų į šiuos klausimas ar pasikonsultavę su advokatu atranda, jog vienintelis kelias yra teismo sprendimas, kurio pagrindu asmuo turintis psichinę negalią pripažįstamas neveiksniu (arba ribotai veiksniu). Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas apibrėžia neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens turtinių ir asmeninių neturtinių santykių veikimo ar neveikimo sritis. Taip pat teismo sprendime apibrėžiamos ir paskirto globėjo (rūpintojo), ir/ar turto administratoriaus teisės ir pareigos. Vadinasi, globėjas (rūpintojas) gavęs teismo sprendimą, tokio sprendimo pagrindu gali veikti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens vardu įvairiose srityse ir įvairiose institucijose, tame tarpe ir notarų kontorose, bankuose, kitose įstaigose. Paprastai tariant teismo sprendimo pagrindu giminaitis ar šeimos narys gali tinkamai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas ar ribotas veiksnumas.

Kita vertus, dažna situacija, jog asmuo, kuris nori pradėti pirmiau paminėtą procedūrą, nenumano, kokie turėtų būti jo pirmieji žingsniai dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu). Taigi pirmiausiai visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Pirmiausiai Socialiniame paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus).

Labai svarbu įsivertinti, kad šį prašymą socialiniam paramos skyriui gali pildyti ir teikti tik LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys: tai sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (viešo intereso gynimas). Šis subjektų sąrašas yra baigtinis, vadinasi kiti subjektai, kurie nėra konkrečiai minėtame straipsnyje nurodyti, pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), pateikti neturi teisės.

Taigi, Socialiniame paramos skyriuje užpildžius prašymą dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo yra nurodoma ir asmens, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) gyvenamoji vieta. Taip pat prašymą pildžiusio asmens kontaktai. Socialinio paramos skyriaus darbuotojas aplankęs asmenį, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) surašo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, priklausomai nuo šiame dokumente padarytos išvados.

Toliau asmuo, kuris nurodytas LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje, pats arba naudodamasis advokato pagalba teismui parengia pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu. Šis etapas svarbus dėl to, kad būtent su pareiškimu teismui prašoma paskirti neveiksnaus asmens globėją (rūpintoją) ir dažnu atveju turto administratorių. Šiuo konkrečiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad globėjas (rūpintojas) dažniausiai būna tas subjektas, kuris ir prašo teismo asmeniui nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Kita vertus, įstatymas nedraudžia globėju (rūpintoju) būti paskirtam nebūtinai tam asmeniui, kuris yra numatytas LR CPK 463 straipsnio 1 dalyje. Svarbiausiai, kad globėjas (rūpintojas) būtu toks asmuo, kuris turės galimybes tinkamai ir pilnavertiškai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas (ribotas veiksnumas). Taigi parengus teismui pareiškimą ir surinkus visas reikalingas pažymas apie tokį asmenį, taip pat pažymas tinkamai charakterizuojančias patį globėją (rūpintoją), kartu su išvada, visi dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal to asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu), deklaruotą gyvenamą vietą.

Teismas, gavęs pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Svarbu yra tai, kad proceso dalyviams už tokios ekspertizės paskyrimą neriekia mokėti, kadangi ji yra kompensuojama valstybės. Taigi, būtent ekspertizės išvada teismui yra vienas svarbiausių dokumentų, kurio pagrindu teismas nuspręs tenkinti ar ne, galbūt tik iš dalies tenkinti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu. Civilinėje byloje teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimu paskiria tokio asmens globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, išaiškina jo teises ir pareigas.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Tuo tarpu LR CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Vadinasi, kai asmuo yra pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, jam yra nustatoma globa ir paskiriamas globėjas, kuris visais atvejais sprendžia, kaip globotiniui geriau tvarkytis. Kitu atveju, kai asmuo yra pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba ir paskiriamas rūpintojas.

Bet kokiu atveju, globėjui (rūpintojui) turint įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, galiausiai atsiranda tinkamos ir įstatymuose numatytos sąlygos rūpintis asmeniu, kuriam tokios globos ar rūpybos reikia. Turint teismo sprendimą globėjas (rūpintojas) gali rūpintis tokio asmens kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, globotinio pensija, kitomis gaunamomis išmokomis ir veikti visais kitais pagrindais, kurie geriausiai atitiktų neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesus. Svarbu pažymėti ir tai, kad globėjas, kuris slaugo kitą asmenį jo prašymu gali būti apdraustas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu valstybės lėšomis, vadinasi tokiam asmeniui kauptųsi ir darbo stažas.

Advokatė Agnija Frejerė
Adresas A. Goštauto g. 8-214 kab., Vilnius LT-01108
Tel. +370 609 323 48
El. p. agnija@frejerlaw.lt, info@frejerlaw.lt
Tinklapis https://www.advokatefrejere.lt/

Teisininko komentaras. Ką daryti, jeigu nusipirkote naudotą automobilį ir paaiškėjo jo defektai

Mon, 01 Apr 2024 11:00:00 +0000

Nuoroda į DELFI puslapį

Nusprendėte pirkti ar parduoti naudotą automobilį? Tačiau tikriausiai bent kartą esate girdėję apie kylančias problemas po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, jeigu automobilis sugenda (paaiškėja defektai/trūkumai). Pardavėjas nieko nenori apie tai girdėti, o pirkėjas turi nemažai papildomų išlaidų automobilio remontui. Ką daryti, kas teisus tokioje situacijoje ir kaip apsisaugoti?

Pats dažniausiai kylantis klausimas, - ar galima ką nors padaryti, jeigu sutartyje parašyta, jog pardavėjas už defektus neatsako, o pirkėjas dabar ir ateityje jokių pretenzijų neturės.

Taip galima. Toks įrašas sutartyje yra negaliojantis, nes jis prieštarauja įstatymui. Įstatymas numato pardavėjui pareigą parduoti tinkamos kokybės prekę ir pardavėjas pagal sutartį ir civilinį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Todėl sugedus automobiliui ar atsiradus defektui, kuris trukdo automobilį naudoti pagal paskirtį, nepaisant įrašo pirkimo-pardavimo sutartyje, pirkėjas gali reikšti pretenzijas ir reikalavimus pardavėjui.

Prekės pardavėjas, nesvarbu ar tai automobilis, ar namas, ar koks nors buitinis prietaisas, privalo perduoti prekę, kuri atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Todėl, jeigu sutartyje nenurodyti jokie defektai, vadinasi pardavėjas garantuoja, kad automobilis defektų neturi, o jeigu automobilio defektai atsirado vėliau, tai laikoma paslėptais daikto trūkumais/defektais. Žinoma reikės įrodyti, kad trūkumai/defektai sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina jo naudingumą.

Ar galima parduoti automobilį su defektais (gedimais)?

Taip galima, tačiau tai turi būti nurodyta ir aptarta pirkimo-pardavimo sutartyje. Jeigu sudarant pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas buvo aiškiai informuotas apie tai, kad yra tam tikras automobilio defektas ir jis su tuo sutiko pasirašydamas sutartį, laikoma, kad automobilis yra tinkamos būklės (susitartos kokybės).

Kitas dažnas klausimas iš pirkėjo pusės – jeigu prieš perkant automobilį aš nepatikrinau jo jokiame servise, tai aš jau nebegaliu nieko įrodyti ir reikalauti, nes neva sutikau su automobilio technine būkle?

Pardavėjui nėra pareigos (nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato) privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas. Įstatymas numato, kad pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę, jeigu įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo ar negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą.

Tiesa, parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Jei tokios sąlygos atsiranda, galima traktuoti, kad automobilis nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį.

Ir dar vienas dažnai pasitaikantis klausimas – kas yra esminis ir neesminis automobilio trūkumas/defektas? Tiek pardavėjas, tiek pirkėjas dažniausiai supranta, ypač perkant/parduodant naudotą automobilį, jog ne dėl bet kokio trūkumo/defekto galima reikalauti pinigų grąžinimo.

Įstatymas numato, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. Tačiau ne retai pasitaiko atvejų, kai po tam tikro laiko (savaitės ar kelių, mėnesio ar kelių) atsiranda defektas, kuris trukdo naudoti automobilį pagal paskirtį (t. y. esminis defektas/trūkumas). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Naudotam automobiliui yra taikomi kokybės reikalavimai (pardavėjas turi garantuoti daikto kokybę).

Įstatymas (CK 6.333 str. 2 d.) numato, kad pardavėjas turi pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

Esminiai defektai yra tokie, kurie trukdo automobilį naudoti pagal jo tikslinę paskirtį. Pažymėtina, kad teismas atsižvelgia ir į esminiams defektams pašalinti reikalingas išlaidas – jei gedimų pašalinimas reikalauja papildomų investicijų, viršijančių pusę ar daugiau automobilio kainos, šis faktas taip pat turi įtakos defektų esmingumui nustatyti. Taigi, defektas esminis ar ne, sprendžia teismas, vadovaujantis pateiktais įrodymais

Na ir dar vienas svarbus klausimas šia tema – koks gi yra terminas, per kurį galima reikšti pretenzijas dėl naudoto automobilio atsiradusių trūkumų/defektų?

Pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos. Savaime suprantama, kad kuo daugiau laiko praeis, tuo sunkiau bus įrodyti, kad defektas buvo paslėptas pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, o ne atsirado naudojant automobilį. Paprastai pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

Trūkumus/defektus būtina užfiksuoti automobilio remonto specialistų pagalbą, t. y. gauti apžiūros aktą, defektų šalinimo sąmatą ir pan.

Kokias teises turi pirkėjas, kai vis dėl to atsiranda esminiai automobilio trūkumai?

Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš įstatyme nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų: (1) kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; (2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; (3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; (4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Dažniausiai pirkėjai nori grąžinti automobilį ir atgauti sumokėtus pinigus, tačiau tai ne visada įmanoma. Ši teisių gynimo priemonė yra kraštutinė ir gali būti taikoma tik tada, kai kitais būdais nėra galimybės pasinaudoti.

Taigi, pastebėjus defektus/trūkumus, būtina kreiptis į autoservisą, kad defektai būtų aiškiai nustatyti ir užfiksuoti kartu su jų taisymo kaštais. Tuomet kreiptis į pardavėją ir tartis, kaip spręsti situaciją. Būna atvejų, kai pardavėjas sutinka su defektais ir sutinka sumokėti jų pašalinimo išlaidas, būna – sumažina pardavimo kainą ir grąžina dalį sumokėtos sumos, kartu pataisant pirkimo-pardavimo sutartį, na ir reti atvejai, bet pasitaiko – pardavėjas pasiima automobilį ir grąžina pirkėjo sumokėtus pinigus.

Tam, kad išvengti nemalonių staigmenų dėl naudoto automobilio gedimo, geriausia kuo smulkiau automobilio būklę aprašyti pirkimo-pardavimo sutartyje ir nenaudoti tokių formuluočių, kaip: „pardavėjas už defektus neatsako, pirkėjams pretenzijų neturi ir ateityje neturės“, nes jos negalioja. Pardavėjas tikrai atsako už defektus, o juos nuslėpus privalės prisiimti atsakomybę.

Labai svarbu suprasti, kad transporto priemonės detalės ir dalys natūraliai dėvisi, todėl pardavėjas, parduodamas transporto priemonę, negali prisiimti visų transporto priemonės detalių sugedimo rizikos dėl natūralaus dėvėjimosi – atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – naudotą ir ne vienerius metus eksploatuotą transporto priemonę, jos pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos transporto savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi.

Konsultacijoje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.

Advokatė Agnija Frejerė
Adresas A. Goštauto g. 8-214 kab., Vilnius LT-01108
Tel. +370 670 77 108
El. p. agnija@frejerlaw.lt, info@frejerlaw.lt
Tinklapis https://www.advokatefrejere.lt/

Testamento nuginčijimas – sudėtinga, tačiau įmanoma

Wed, 20 Mar 2024 08:46:00 +0000

Nuoroda į DELFI puslapį

Testamentas - tai dokumentas, kuriuo asmuo (testatorius) nurodo kitų asmenų teises į jo turtą po jo mirties. Tai asmeninis vienašalis įstatymo nustatyta tvarka ir forma testatoriaus sudarytas sandoris, dėl jo turto (turto dalies) paveldėjimo po mirties, kurį testatorius gali bet kada pakeisti, papildyti arba panaikinti (atšaukti) ir kurio teisiniai padariniai atsiranda testatoriui mirus.

Kita vertus, kaip ir bet kuris kitas sudarytas sandoris, taip ir sudarytas testamentas gali būti nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, pareiškiant teisme ieškinį. Šiuo konkrečiu atveju svarbu suprasti tai, kad testamento nuginčijimo bylos yra vienos sudėtingiausių bylų paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Visų pirma, testamento nuginčijimo bylos sudėtingos dėl to, jog testamentinis arba įstatyminis įpėdinis siekia įrodyti, jog velionio sudaryto testamento turinys neatspindi jo tikrosios valios. Todėl tokios bylos yra sudėtingos emocine prasme, kai civilinis ginčas dažniausiai prasideda tarp artimiausių giminaičių. Antra, tokios testamento nuginčijimo bylos yra sudėtingos ir dėl to, kad visuomet egzistuoja moralinė nuostata gerbti velionio paskutinę valią, todėl būtent ieškiniu dėl testamento nuginčijimo įpėdinis tokią paskutinę velionio valią ir kvestionuoja.

Taigi tam, kad įpėdinis kreiptųsi į advokatą tikslu parengti ieškinį dėl testamento nuginčijimo, viena svarbiausių ir esminių sąlygų yra pagrįstas įpėdinio įsitikinimas ir tvirtas manymas, kad velionio sudarytas testamentas galimai galėjo būti sudarytas testatoriui nesuprantant savo veiksmų esmės ir gebėjimo juos valdyti, dažniausiai veiksmus įtakojant kokiai nors ligai. Arba testamentas galėjo būti sudarytas neveiksnaus arba ribotai veiksnaus būtent šioje srityje asmens; arba toks testamentas buvo sudarytas veikiant kažkieno kito įtakai, pvz. įkalbėjimas, apgaulė, smurtas ir pan. Taip pat, testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas. Galimi ir kiti sandorių negaliojimo pagrindai.

Žinoma, kaip ir kiekvienam ieškiniui, taip ir ieškiniui dėl testamento nuginčijimo, civilinėje byloje reikalingi svarūs ir pagrįsti įrodymai. Jeigu įpėdinis reiškia ieškinį dėl testamento nuginčijimo, kadangi testatoriaus paskutinė valia buvo įtakota kitų asmenų ar įpėdinių, tokiam ieškiniui bus reikalinga pateikti tokių teiginių įrodymus. Dažniausiai šiuo pagrindu reiškiant ieškinį kliaujamasi nešališkų liudytojų parodymais, elektroniniais susirašinėjimais, garso ar vaizdo medžiaga, jeigu buvo fiksuota įrodymų dėl testatoriaus įkalbinėjimo, apgaudinėjimo ir pan.

Jeigu velionio testamentas ginčijamas tokiu pagrindu, jog testamentas buvo sudarytas asmens, kuris jo sudarymo metu nesuvokė savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti, tuomet tokia byla greičiausiai neapsieis be teismo pomirtinės psichologinės psichiatrinės ekspertizės. Pažymėtina, kad tai bene vienas svarbiausių medicininių dokumentų, kuriuo remiantis teismas tenkina arba ne ieškinį dėl testamento nuginčijimo. Teismui pavedus atlikti velionio pomirtinę psichologinę psichiatrinę ekspertizę, ekspertas surinkęs visus iki mirties egzistavusius velionio ligos dokumentus, gavęs visus kitus reikiamus dokumentus iš jo gydymo įstaigų, atsako į vieną iš esminių klausimų, - ar velionis sudarydamas testamentą, jo sudarymo metu suvokė savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Jeigu ekspertas nustato, kad velionis savo veiksmų testamento sudarymo metu nesuvokė, byla greičiausiai bus laimėta ir ieškinys patenkintas, kadangi esant tokiai eksperto išvadai negali egzistuoti sandoris, kurį sudarė neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo, nors toks teismo sprendimu ir nebuvo pripažintas, tačiau tokią jo būklę sandorio sudarymo metu nustatė ekspertas pagal medicininius dokumentus. Tačiau jeigu eksperto išvadoje bus nustatyta, kad testatorius savo veiksmus testamento sudarymo dieną suvokė, tai ieškovo (įpėdinio) ieškinys greičiausiai bus atmestas, nebent sandoris buvo ginčijamas ir kitais sandorio negaliojimo pagrindais.

Taip pat svarbu žinoti, jog testamento nuginčijimas turi sutrumpintą senaties terminą ieškiniui pareikšti teisme. Ieškinį dėl testamento nuginčijimo įpėdinis teisme gali pareikšti per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos (velionio mirties dienos) arba nuo to momento, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Taip pat būtina žinoti, kad tokio pobūdžio ieškiniai reiškiami teismui pagal atsakovo deklaruotą gyvenamą vietą, jeigu testamentas nebuvo susijęs su nekilnojamuoju turtu ir pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą, tos vietos bendrosios kompetencijos teismui, jeigu testamentas buvo susijęs su nekilnojamuoju turtu. Vėl gi, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad įstatymas suteikia teisę ginčyti velionio testamentą ne bet kam, o tik testamentiniams arba įstatyminiams įpėdiniams, todėl velionio testamentą dažniausiai ginčija artimiausiu giminaičiai arba testamente nurodyti kiti įpėdiniai.

Pabaigai būtina pabrėžti ir dar vieną esminę aplinkybę, kuri svarbi įpėdiniui, kuris siekia nuginčyti testatoriaus sudarytą testamentą. Pagal teisinę galią testamentas gali būti galiojantis arba negaliojantis (niekinis). Galiojantis testamentas gali būti ginčijamas teismo tvarka pareiškiant ieškinį dėl testamento nuginčijimo. Teismui pripažinus iš dalies arba visiškai negaliojančiu atitinkamos negaliojančios testamento nuostatos neturi būti taikomos. Tuomet remiamasi įstatymo normomis ir paveldima pagal įstatymines eiles, vadovaujantis LR CK 5.11 straipsniu. Vadinasi, jeigu prieš nuginčytą testamentą buvo kitas velionio sudarytas testamentas, senasis testamentas, nuginčijus naujausią testamentą, automatiškai netaps galiojančiu, o įpėdiniai velionio palikimą paveldės pagal įstatymines eiles.

Apibendrinant tai kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad, kaip ir minėta straipsnio pradžioje, testamento nuginčijimo bylos yra išties sudėtingos civilinės bylos. Todėl rengiant tokio pobūdžio ieškinį teismui, reikalinga ne tik profesionali advokato pagalba ir advokato patirtis tokio pobūdžio bylose, tačiau ir pagrįstas įpėdinio įsitikinimas, jog testatoriaus sudarytą testamentą yra pagrindai nuginčyti įstatymų nustatytais pagrindais, esant objektyvioms aplinkybėms.

Advokatė Agnija Frejerė
Adresas A. Goštauto g. 8-214 kab., Vilnius LT-01108
Tel. +370 609 323 48
El. p. agnija@frejerlaw.lt, info@frejerlaw.lt
Tinklapis https://www.advokatefrejere.lt/

Ar įmanoma priimti palikimą, jeigu yra praleistas terminas?

Wed, 14 Feb 2024 08:11:00 +0000

Nuoroda į DELFI puslapį

Ar įmanoma priimti palikimą, jeigu yra praleistas terminas palikimui priimti? Ar galima paveldėti turtą, jeigu nuo velionio mirties yra praėjęs pavyzdžiui penkiolika metų? Atsakymas paprastas, - paveldėti turtą galima net jeigu terminas priimti palikimą yra praleistas dar ilgiau, tačiau tokio palikimo priėmimui reikalingos palankios sąlygos. Taigi apie viską nuo pradžių.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Taigi įstatyme yra numatyti du būdai, kuriems esant įpėdinis po velionio mirties gali priimti palikimą. Pirmas būdas, įpėdiniui su pareiškimu per tris mėnesius nuo velionio mirties kreiptis į notaro kontorą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Antras būdas, tai, kai velionio turtą įpėdinis po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti kaip savo turtą.

Pirmuoju atveju iš savo praktikos galiu pasakyti, kad labai svarbu nesupainioti, jog pareiškimą notarui dėl paveldėjimo bylos užvedimo reikia pateikti per tris mėnesius. Dažnu atveju pasitaiko, jog įpėdiniai susipainioja ir pareiškimą notarui pateikia ne per tris mėnesius, bet po trijų mėnesių nuo velionio mirties. Todėl notaras tokiu atveju laiko, jog terminas palikimui priimti jau yra praleistas. Taip pat svarbu žinoti, jog pareiškimas palikimui priimti pateikiamas tam notarui, kurio veiklos teritorijoje buvo velionio deklaruota gyvenamoji vieta. Vis dėl to, jeigu nutiko taip, jog įpėdinis trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido nors ir vieną dieną, notaras palikimo bylos užvesti neturės teisės. Terminą praleidęs įpėdinis privalės kreiptis su pareiškimu į teismą ir prašyti atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

Tokiame procese svarbūs keli aspektai. Visų pirma, kuo mažiau įpėdinis praleido terminą, tuo daugiau šansų, jog teismas praleistą terminą atnaujins. Ir dar, kuo daugiau įpėdinis teismui pateiks įrodymų, kurie pateisina pagrįstai praleistą terminą, tuo daugiau šansų, jog teismas praleistą terminą atnaujins. Svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti gali būti liga, gyvenimas užsienio valstybėje, nenugalima jėga, pavyzdžiui prieš porą metų COVID-19 pandemija ir paskelbti ribojimai tarp savivaldybių ir pan. Taigi, teismas gali atnaujinti palikimo priėmimo terminą, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Būtent teismo sprendimo pagrindu, įpėdinis turės vėl trijų mėnesių terminą palikimui priimti, t. y. turės per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo.

Kita situacija, kai įpėdinis po velionio mirties dėl palikimo į notarą nesikreipia labai ilgą laiką (tris, penkis, dešimt metų ir daugiau), tačiau turtu naudojasi ir rūpinasi kaip savo. Tokiu atveju reikia kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – faktinio paveldimo turto valdymo. Šis procesas ypatingas tuo, kad nėra skirtumo kiek daug įpėdinis praleido termino palikimui priimti po velionio mirties. Svarbiausia, kad toks įpėdinis po velionio mirties toliau faktiškai valdė jo turtą kaip savo. Toks faktinis mirusios asmens turto valdymas dažniausiai pasireiškia realiais veiksmais, pavyzdžiui įpėdinis toliau moka visus komunalinius mokesčius už butą ar namą, kuris priklausė velioniui iki mirties, tokiame bute ar name įpėdinis toliau gyvena, jį tvarko, remontuoja, juo rūpinasi. Taip pat palankiai vertinama aplinkybė, jeigu įpėdinio deklaruota gyvenamoji vieta yra tuo pačiu adresu, kur iki mirties gyveno ir velionis. Tam tikrais atvejais svarbūs gali būti ir liudytojų kaimynų ar kitų giminaičių parodymai teisme, jog velionio turtu rūpinasi būtent tas įpėdinis, kuris teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Taigi, jeigu įpėdinis po velionio mirties toliau rūpinosi jo turtu, jį valdė ir prižiūrėjo kaip savo, teismui nėra skirtumo kiek ilgai praleistas terminas palikimui priimti, ar dešimt ar penkiolika ar dar daugiau metų, svarbiausia, kad po velionio mirties būtų įrodytas faktinis jam priklausiusio turto valdymas, to įpėdinio, kuris nori susitvarkyti palikimą. Įpėdiniui teisme įrodžius paveldimo turto faktinį valdymą po velionio mirties ir teismui priėmimus palankų sprendimą, toks įsiteisėjęs teismo sprendimas pateikiamas notarui, kuris teismo sprendimo pagrindu užveda paveldėjimo bylą įpėdinio vardu ir įpėdiniui išduodamas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra trijų mėnesių termino, - su teismo sprendimu, kuriuo nustatytas priėmimo palikimas faktiniu turto valdymu, notarui gali būti paduotas bet kada.

Taigi, tuo atveju, jeigu yra praleistas terminas palikimui priimti, kad pasiekti galutinį tikslą – įregistruoti turtą savo vardu – įpėdinis turi kreiptis į teismą (dėl termino palikimui priimti atnaujinti arba dėl juridinė reikšmė turinčio fakto nustatymo), o vėliau su teismo sprendimu į notarą.

Advokatė Agnija Frejerė
Adresas A. Goštauto g. 8-214 kab., Vilnius LT-01108
Tel. +370 609 323 48
El. p. agnija@frejerlaw.lt, info@frejerlaw.lt
Tinklapis https://www.advokatefrejere.lt/

Teismo priteisto išlaikymo indeksavimas

Fri, 26 Jan 2024 09:39:00 +0000

Nuoroda į DELFI puslapį

Metų pradžioje nemažai klausimų sulaukiau dėl išlaikymo indeksavo: ar ir vėl taip stipriai didės išlaikymo dydis dėl indeksacijos? Ar galėsiu kreiptis į teismą sumažinti išlaikymo dydį, jei dėl indeksacijos suma išaugs ir nebegalėsiu tokios mokėti?

Atsakymas į abu klausimus – NE. Šiais metais mokamos periodinės išmokos padidės tik 1,2 proc., kadangi Vyriausybės paskelbtas vartotojų kainų indeksas už 2023 m. yra 101,2. Tai mokamo išlaikymo dydis bus panašus, kaip ir mokėtas iki šiol. Praeitais metais taikomas indeksas buvo 121,7, todėl ir išlaikymo sumos ženkliai didėjo (21,7 proc.). Svarbu atkreipti dėmesį, kad naujas indeksas taikomas nuo jau indeksuotos sumos, o ne nuo teismo priteistos sumos.

Išlaikymo dydžio (alimentų) indeksavimas yra skirtas tam, kad išlaikymo dydis nesumažėtų dėl infliacijos poveikio. Juk tai, ką galėjome įsigyti 2018 m. už 200 Eur, deja 2024 m. už 200 Eur jau nepavyks. Todėl kasmet ir yra taikomas vartotojų kainų indeksas, tikslu perskaičiuoti išlaikymo dydį, kad nepakistų išmokos faktinė perkamoji galia. Svarbu įsidėmėti, kad indeksavimas nėra priteistų alimentų didinimas, todėl kreiptis į teismą su prašymu sumažinti alimentus vien dėl indeksavimo nėra teisinio pagrindo.

Kaip skaičiuojamas indeksavimas?

Išlaikymo išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Taigi, nuo 2024-02-01 mokantys išlaikymą, turėtų perskaičiuoti mokamą sumą, pritaikius 101,2 indeksą. Pastebėtina, kad išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (tuomet visus metus išmoka lieka tokia pati). Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos per paskutinius 6 mėnesius. Pvz. jeigu išlaikymas buvo priteistas 2023-08-30, indeksavimas šiam dydžiui dar nebus taikomas, tačiau, jei išlaikymas buvo priteistas 2023-04-12, išmoka jau bus indeksuojama 2024 metais.

Įsiteisėjimo sąlyga ne visuomet yra taikoma. Atskaitos data gali būti teismo sprendimo priėmimo data arba šalių susitarta data (kai išlaikymas nustatomas bendru sutarimu). Būtina atidžiai skaityti turimą teismo sprendimą (nutartį).

Skaičiavimas yra gana paprastas: periodinė išmoka dauginamas iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100. Gautą skaičių apvaliname vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro, ir gauname išlaikymo dydį, kurį privalu mokėti.

Kas turi skaičiuoti indeksavimą?

Indeksavimas yra numatytas įstatyme, tai yra išlaikymo mokėtojo pareiga. Deja, negalima pasirinkti, ar mokėti tik priteistas sumas, ar jas indeksuoti. Net ir tais atvejais, kai teismo sprendime nenurodyta, jog išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, indeksavimas vis tiek privalo būti taikomas, kadangi tokią prievolę nustato teisės aktai.

Jeigu teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo jau vykdo antstolis, tai periodines išmokas indeksuoja antstolis. Kai priteistas išlaikymas išieškomas darant išskaitas iš mokėtojo darbo užmokesčio, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo.

O jeigu niekada netaikiau indeksacijos ir kita pusė niekada to nereikalavo? Vadinasi turiu skolą?

Taip, neindeksuojant priteisto išlaikymo dydžio, metams bėgant kaupiasi skola. Jeigu išmokas gaunanti pusė nereikalauja visą tą laiką mokėti indeksuotų sumų, tai nereiškia, kad to negalės padaryti vėliau. Tačiau skola už neindeksuotas išlaikymo išmokas gali būti išieškota tik už paskutinius penkerius metus iki vykdomojo rašto pateikimo antstoliui dienos. Taigi, šioks toks saugiklis yra, kad nesusidarytų tūkstantinės skolos – taikomas penkerių metų senaties terminas. Šis terminas netaikomas, jeigu prašymas išieškoti priteistą vaiko išlaikymą jau buvo perduotas antstoliui ir išieškojimas yra vykdymo procese (antstolis vykdo išieškojimą ir skaičiuoja indeksavimą už visą laikotarpį).

Praktiniai pavyzdžiai, skaičiavimai.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas 2019 m. kovo 5 d., dydis 250 eurų, tai jį privaloma buvo pradėti indeksuoti nuo 2020 m. vasario 1 d., taikant 2019 m. vartotojų kainų indeksą, kuris buvo 102,7. Skaičiuojam: 250 Eur x 102,7 : 100 = 256,75 Eur, gauta suma apvalinama iki 257 Eur, nes 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro. Taigi, vaiko išlaikymo dydis nuo 2020 m. vasario 1 d. buvo 257 Eur.

Toliau 2021 m. šio išlaikymo dydžio neindeksuojame, nes 2020 m. apskaičiuotas vartotojų kainų indeksas nesiekė 101 (buvo 100,2). Tai reiškia, kad ir toliau visus 2021 m. turėjo būti mokamas 257 Eur dydžio išlaikymas.

2022 m. vasario 1 d. išmokos turėjo būti indeksuojamos, taikant 2021 m. vartotojų kainų indeksą, kuris 2021 m. siekė 110,6. Skaičiuojam: 257 Eur (2020 m. indeksuoto išlaikymo suma) x 110,6 : 100 = 284,24 Eur, apvaliname ir gauname išlaikymo dydį nuo 2022 m. vasario 1 d. – 284 Eur.

2023 m. vasario 1 d. išmokas indeksuojame (tai buvo metai, kuomet alimentai ženkliai padidėjo) taikant 2022 m. vartotojų kainų indeksą, kuris 2022 m. siekė 121,7. Skaičiuojam: 284 Eur x 121,7 : 100 = 345,62 Eur, suapvalinus gauname 346 Eur išlaikymo išmokos dydį, kurį reikėjo mokėti nuo 2023 m. vasario 1 d.

Šiais metais (2024 m.) išmokos didėja labai ne daug, kadangi 2023 m. vartotojų kainų indeksas 101,2. Skaičiuojam: 346 Eur (2023 m. indeksuoto išlaikymo suma) x 101,2 : 100 = 350,15 Eur, apvaliname ir gauname išlaikymo dydį nuo 2024 m. vasario 1 d. – 350 Eur.

Taigi, matyti, kad išlaikymo dydis per beveik 5 metus išaugo nuo 250 Eur iki 350 Eur, tačiau tai nėra pačios išlaikymo sumos padidinimas. Kaip minėta, indeksavimą numato įstatymas, kad dėl ekonominės padėties, išmoka būtų proporcinga susidariusiai situacijai ir alimentus gaunančio vaiko poreikiai būtų patenkinti taip pat, kaip išlaikymo priteisimo dieną, be atskirų teismo procesų.

Daugiau skaičiavimo pavyzdžių:

Kitas pavyzdys:
Jeigu 2020 m. spalio 5 d. buvo priteistas 300 Eur dydžio išlaikymas.
2021 m. – neindeksuojame, nes nėra praėjęs 6 mėn. laikotarpis nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo.
2022 m. – indeksuojame (indeksas 110,6) – išlaikymo suma 332 Eur.
2023 m. – indeksuojam (indeksas 121,7) – išlaikymo suma 404 Eur.
2024 m. – indeksuojame (indeksas 101,2) – išlaikymo suma 409 Eur.
Kitas pavyzdys:
Jeigu 2022 m. vasario 15 d. buvo priteistas 274 Eur dydžio išlaikymas.
2023 m. – indeksuojame (indeksas 121,7) – išlaikymo suma 333 Eur.
2024 m. – indeksuojame (indeksas 101,2) – išlaikymo suma 337 Eur.
Kitas pavyzdys:
Jeigu 2023 m. gegužės 8 d. buvo priteistas 380 Eur dydžio išlaikymas.
2024 m. – indeksuojame (indeksas 101,2) – išlaikymo dydis 385 Eur.
Kitas pavyzdys:
Jeigu 2023 m. rugsėjo 4 d. buvo priteistas 310 Eur dydžio išlaikymas.
2024 m. – neindeksuojame, nes nėra praėję 6 mėnesiai. Šią sumą reikės indeksuoti nuo 2025 m. vasario 1 d. taikant 2024 m. indeksą, kuris bus paskelbtas 2025 m. sausio mėnesį.

Advokatė Agnija Frejerė

Adresas A. Goštauto g. 8-214 kab., Vilnius LT-01108
Tel. +370 609 323 48
El. p. agnija@frejerlaw.lt, info@frejerlaw.lt
Tinklapis https://www.advokatefrejere.lt/

Įvardijo greičiausią ir pigiausią būdą nutraukti santuoką

Wed, 17 Jan 2024 09:00:00 +0000

Nuoroda į DELFI straipsnį

Kaip nutraukti santuoką greitai, paprastai ir pigiai? Tai yra trys esminiai žodžiai, kuriuos ištaria klientai, jeigu kreipiasi norėdami nutraukti santuoką. Mano atsakymas paprastas – santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių sutarimu. Tai neabejotinai greičiausias ir pigiausias būdas nutraukti santuoką. Žinoma tam, jog santuoką galima būtų nutraukti bendru sutarimu, turi būti susiklosčiusios tinkamos sąlygos tokiam procesui.

Visų pirma, norint nutraukti santuoką bendru sutarimu reikalingas abiejų sutuoktinių sutikimas. Žinoma šį straipsnį skaitantys žmonės pamanys, o ką daryti, jeigu vienas iš sutuoktinių skirtis nesutinka? Visos situacijos skirtingos, tačiau ne retu atveju kito sutuoktinio nesutikimas yra laikinas ir vienam iš sutuoktinių jau pradėjus santuokos nutraukimo procesą, eigoje savo poziciją pakeičia. Šioje vietoje, būtina suprasti, kad advokatas šiame procese ne tik rengia ir rašo dokumentus dėl santuokos nutraukimo, bet ir konsultuoja, pataria, paaiškina abiem sutuoktiniam santuokos nutraukimo sąlygas, pasekmes, nurodo visus pliusus ir minusus santuoką nutraukiant taikiai, arba priešingu atveju kreipiantis į teismą su ieškiniu. Todėl dažnu atveju pradžioje, net ir nesant abiejų sutuoktinių sutarimo (esant ginčui) tarp sutuoktinių dėl santuokos nutraukimo sąlygų, padedant ir konsultuojant advokatui, pasiekiamas sutarimas santuoką nutraukti bendru sutarimu.

Taigi, norint nutraukti santuoką bendru sutarimu, abu sutuoktiniai turi sutarti dėl privalomų santuokos nutraukimo sąlygų. Kokios jos?

Sutuoktiniai privalo susitarti dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo ir išlaikymo dydžio mokėjimo. Šiuo atveju, būtina įvertinti vyraujančias tendencijas ir teismų praktiką, nes įstatymas nenumato minimalaus ar maksimalaus išlaikymo dydžio. Orientacinis išlaikymo dydis dažnu atveju nustatomas vadovaujantis minimalios mėnesinės algos (MMA) taisykle. Tai yra minimalus mėnesinis nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis turėtų sudaryti apie pusę minimalios mėnesinės algos. Tačiau taip pat svarbu atsižvelgti į sutuoktinių darbo užmokestį, kitus išlaikytinius, jeigu tokių yra, turimas paskolas ir kitas svarbias aplinkybes. Taip pat pagal aktualiausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką būtina atsižvelgti į gaunamas nuolatines nepilnamečio vaiko išmokas. Vertėtų paminėti ir tai, kad atskirais atvejais, jeigu yra poreikis, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitariama ir dėl konkrečios nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo.

Kita privaloma aptarti santuokos nutraukimo sąlyga yra sutuoktinių turimo turto padalinimas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktiniai turi susitarti, koks kam turtas lieka po santuokos nutraukimo ir dažnu atveju susitaria dėl turtinės kompensacijos išmokėjimo, jeigu vienam iš sutuoktinių tenka didesnė kilnojamojo ar nekilnojamojo turto vertė. Būtina pažymėti, kad sutuoktiniai nutraukdami santuoką bendru sutarimu dalinasi tik tokį turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktiniai nesidalina turto įgyto iki santuokos arba po santuokos sudarymo dovanoto arba paveldėto turto, kadangi toks turtas yra laikomas to sutuoktinio asmenine nuosavybe. Taip pat, tarp sutuoktinių nedalintinas turtas, jeigu iki santuokos sutuoktiniai sudarė ikivedybinę sutartį, kurioje nustatytas turto teisinis režimas.

Jeigu sutuoktiniai turi skolų ir paskolų, dėl jų mokėjimo tvarkos taip pat būtina susitarti. Nutraukiant santuoką, prievolė kreditoriui gali būti paliekama arba solidaria, arba asmenine sutuoktinio prievole. Esminė aplinkybė dėl šios santuokos nutraukimo sąlygos yra ta, jog kiekvienu atveju kreditorius turi sutikti su prievolės padalinimo būdu, kadangi visais atvejais kreditorius yra informuojamas apie santuokos nutraukimą.

Sutuoktiniai turi susitarti ir dėl sutuoktinės pavardės po santuokos nutraukimo. Galimi du variantai, arba po santuokos nutraukimo sutuoktinė turės iki santuokos sudarymo turėtą pavardę, arba pasiliks tokią pavardę, kokią gavo santuoką sudarius. Bet kokiu atveju, sutuoktinei net ir pasilikus vyro pavardę, ji visada turės teisę po santuokos nutraukimo kreiptis į metrikacijos įstaigą su prašymu, kad pavardė būtų pakeista į tokią, kokią turėjo iki sudarant santuoką.

Taigi, aptarus ir susitarus dėl šių esminių santuokos nutraukimo sąlygų, jos nugula į procesinius dokumentus, kuriuos parengia advokatas ir pateikia teismui. Santuokos nutraukimo dokumentus turi pasirašyti abu sutuoktiniai. Gali būti pasirašoma standartine (rašytine) forma arba kvalifikuotu elektroniniu parašu. Svarbu pažymėti, kad teismui visi dokumentai teikiami elektronine forma (skenuoti). Tai yra ypač patogu, jei sutuoktinis ar sutuoktiniai gyvena užsienyje, kadangi tokiu atveju nebūtina, jog sutuoktiniai grįžti į Lietuvą.

Verta paminėti, kokie visgi privalumai susitarti ir nesiginčyti, nes nutraukiant santuoką bendru sutarimu pliusų tikrai nemažai. Santuoka bendru sutarimu nutraukiama maždaug per mėnesį laiko (ginčo teisena sutuoktiniai teisme gali užtrukti 1-3 metus ir ilgiau). Dažniausiai teismas tokias bylas nagrinėja rašytinio proceso tvarka, tai reiškia sutuoktiniams dalyvauti teismo posėdžiuose nereikia (ginčo teisena organizuojami žodiniai teismo posėdžiai ir ne retu atveju sutuoktinių asmeninsi dalyvavimas pripažįstamas būtinu). Kas svarbu ir aktualu, - dokumentų dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu pateikimas teismui yra nemokamas, tai yra nėra jokių mokesčių valstybei (ginčo teisena mokamas ~3 proc. žyminis mokestis nuo dalintino turto vertės). Taigi, galima pagrįstai tvirtinti, kad santuokos nutraukimo procesas bendru sutuoktinių sutarimu yra vienas greičiausių, paprasčiausių ir pigiausių procesų.

Ilgametė darbo patirtis ir advokatės praktika parodė, kad didžiausias privalumas nutraukiant santuoką bendru sutarimu, tai klientų sutaupyti nervai ir stresas. Visuomet skatinu sutuoktinius kalbėtis ir surasti bendrą kompromisą, nes susitarus lieka mažiau nusivylimų ir nepateisintų lūkesčių. Kadangi, net ir nutraukus santuoką, dažnu atveju ir toliau reikės bendrai rūpintis nepilnamečiais vaikais, kartu derinti jų poreikius, ne retu atveju mokėti paskolas ir pan. Todėl susiklosčius situacijai, kai žmonės ryžtasi nutraukti santuoką, optimaliausiais sprendimas yra mėginti nutraukti santuoką taikiai, toliau išlaikant kiek įmanomai draugiškus santykius.

Advokatė Agnija Frejerė

Adresas A. Goštauto g. 8-214 kab., Vilnius LT-01108

Tel. +370 609 323 48

El. p. agnija@frejerlaw.lt, info@frejerlaw.lt

Tinklapis https://www.advokatefrejere.lt/